Kardamonas — imbierinių šeimos daugiametis žolinis visžalis tropikų augalas; Jo vaisiai gelsvai balti, turi odišką apvalkalą ir smulkias sėklas. Visose augalo dalyse yra kamparo kvapą turinčio eterinio aliejaus, sėklose jo būna apie 4%. Be to, sėklos turi cukraus, krakmolo, ląstelienos ir beazotinių medžiagų. Kardamono džiovinti vaisiai vartojami duonos ir pyrago bei konditerijos pramonėje, kulinarijoje. Kardamonas kilęs iš Indijos. Nuo senų laikų jo sėklos ten vartojamos kaip uždaras prie valgio ir medicinoje. Kardamoną, kaip vaistinį augalą, vartojo senovės graikai ir romėnai. Viduramžiais juo buvo gerinamas virškinimas, malšinamas galvos skausmas, gydomos inkstų ligos ir vidurių pūtimas, kosulys. Kartais vartojamos ne tik sėklos, bet ir kitos augalo dalys. Pvz., Indijos medicinoje kardamono šakniastiebis dar ir šiandien vartojamas kaip stimuliatorius, nuo dizenterijos ir inkstų akmenligės dieglių.