Lauras — laurinių šeimos visžalis medis tankialapiu vainiku. Lapai stambūs, odiški, pailgi arba elipsiški, žvilgantys iš viršaus, malonaus aštraus kvapo. Vaisiai — juodai mėlyni kiaušiniški apie 2 cm ilgio kaulavaisiai. Lapuose yra 2—3,5 eterinio aliejaus, acto, valerijono, kaprono rūgščių ir kitų medžiagų. Lauro vaisiai eterinio aliejaus turi gerokai mažiau negu lapai, bet turi daug riebiojo aliejaus (beveik 25%). Lauras kilęs iš Viduržemio pajūrio. Lauro lapai — labai vertingas prieskonis. Jie renkami rudenį ir pavasarį, jų dedama į įvairiausius daržovių, žuvies, mėsos patiekalus, padažus ir konservus. Į maistą lapų dedama 5—10 min prieš baigiant virti, mat ilgai virinant gali atsirasti kartus prieskonis. Riebusis eterinis aliejus, gaminamas iš vaisių, vartojamas liaudies medicinoje kaip tepalas dirginantiems įtrinimams, sergant paralyžiumi, reumatu, raumenų uždegimu ir kitomis ligomis. Nors lauru jau seniai gydoma, medicina jo ilgai nepripažino. Lauras veikia insekticidiškai, todėl jo galima dėti į tepalus nuo utėlių. Kaukaze sutrintų vaisių arba lauro aliejaus dedama į tepalą nuo niežų erkių.