Lęšis — ankštinių šeimos vienmetis žemaūgis augalas. Lapas sudėtingas, turi porinius ovalius lapelius ir ūselius, stiebas vagotas. Vaisiai — suplotos ankštys, kuriose yra disko pavidalo įvairios spalvos, nelygu kokia veislė, sėklos. Kartais, patamsėjus sėklos luobo pigmentui, jos būna juosvos spalvos. Lęšis — vienas pačių seniausių kultūrinių augalų. Lęšis vertinamas kaip maisto produktas todėl, kad jo sėklose yra labai daug, daugiau negu mėsoje, vertingų baltymų (iki 60%). Be to, jame daug angliavandenių, ląstelienos, mineralinių medžiagų. Lęšiai valgomi virti. Nuo senų laikų verdama lęšių sriuba. Maistingumu lęšiai pakeičia duoną, kruopas ir iš dalies mėsą. Indai labai vertina maistingąsias lęšio savybes ir deda jo į ryžius. Lęšių miltai dedami į daugelį liaudies medicinos preparatų. Šių miltų ir sviesto mišiniu gydomi nudegimai, o jų ir kiaušinio trynio mišiniu — žaizdos. Lęšių (kaip ir žirnių) nuovirą patariama gerti sergantiems akmenlige.