Duoną lietuviai džiovina nuo seno. Anksčiau, ji būdavo kaip skanėstas, išsiruošiant į ilgą kelionę, taip pat kaip ilgai išliekantis maistas. Jei džiovinamas visas kepalas, vėliau jį galima pamirkyti ir is naujo pakepti - duona tampa lyg šviežia. Jei džiovinate riekeles, vėliau jas laikykite sausoje patalpoje. Džiovinant duoną svarbu, kad ji būtų laikoma sausoje, švarioje patalpoje, kur nėra dulkių. Jas galima valgyti iš karto. Kartais džiovintą duoną sumala ir naudoja įvairiems patiekalams, kaip džiūvesėlius.