Juoda ruginė duona
- Vanduo, 5 litrai
- Druska, 100 gramų
- Ruginiai miltai, 10 kilogramų
Vanduo pašildomas, suberiamą 1/3 miltų, supilamas šiltame vandenyje išleistas raugas ir, gerai išmaišius, tešlos paviršius pabarstomas miltais. Duonkubilis šiltai apdengiamas ir pastatomas šiltoje vietoje, kad įmaišas įrūgtų. Rūgdamas jis 2—3 kartus padidėja, todėl įmaišant jo turi būti ne daugiau kaip 1/3 duonkubilio. Pakankamai įrūgusi, maždaug po 14 val., tešla gerai išplakama ir, subėrus likusius miltus bei druską, labai gerai išminkoma. Tešlos paviršius sudrėkinamas vandeniu, šiltai uždengiamas ir laikoma šiltoje vietoje, kol pakyla.
Krosnis kuriama, kai duona pradeda kilti. Kepalai daromi ant stalo arba stačiai ant ližės, išklotos džiovintų kopūstų, klevo lapais, ajerais arba tik pabarsčius miltais. Kepalai būdavo daromi dideli — 6—10 kg. Dabar duona dažnai kepama skardinėse formose mažesniais kepalais. Dideli kepalai kepami 3—3,5 val. Iškepusi duona pažįstama iš skambesio. Jei kepalo apačia, pabarbenus pirštais, aiškiai skamba, duona iškepusi. Išimtų iš krosnies kepalų paviršius suvilgomas šaltu vandeniu, pridengiamas švaria drobule ir paliekama virtuvėje, kad atvėstų. Šiltų kepalų nepatariama iš karto nešti į šaltą patalpą, dėti vienas ant kito, maigyti — atšoka plutelė. Paskui kepalai laikomi tamsioje vėsioje kamaroje ant lentynų.
Prieš kepant, duoną galima pabarstyti kmynais, taip pat ir įmaišyti į tešlą.
Raugo gaminimas
Ruginei juodai duonai išpurenti vartojamas tik raugas - paskutinio kepimo duonos tešlos 0,5 — 1 kg didumo bandelė, kuri paliekama išplautame duonkubilyje ir laikoma sausoje šaltoje (ne žemesnėje kaip 0°C) vietoje iki kito kepimo. Per tą laiką bandelės paviršius apdžiūsta. Prieš vartojant plutelė pašalinama, minkštimas išleidžiamas drungname vandenyje ir supilamas į maišomą duonos tešlą.
Kai raugo nėra, prieš kepant duoną jo galima pasigaminti. Imama 0,5 kg ruginių miltų, 50 g mielių, 1—1,5 litro šilto vandens. Viskas sumaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Maždaug po paros jis jau tinka duonai užraugti. Pagamintame rauge yra ne tik mielių grybelių, bet ir pieno rūgšties bakterijų ir šių bakterijų pagamintos pieno rūgšties, kuri suteikia duonai malonų rūgštų skonį.
Raugas ne visada būna geras, be to, kiekvieno raugo skonis priklausomai nuo vyraujančių rauge bakterijų skiriasi. Todėl kiekvienos šeimininkės duonos rūgštis kitokia. Gaminant raugą, patariama įpilti nors 0,5 stiklinės gero rūgusio pieno.
2013-09-04 11:45
2012-03-27 14:54
2012-01-11 22:24
2010-12-31 12:15
2016-03-17 20:46