Ilgam laikymui raugiami vėlyvųjų veislių baltagūžiai kopūstai. Vasarinių veislių kopūstuose mažiau cukraus ir jie vandeningesni.
Parenkamos baltos, kietos, nesuskilusios, bet užaugusios gūžės. Rauginimui netinka sušalusios, kenkėjų pažeistos gūžės todėl, kad tokie kopūstai neskanūs, negražiai atrodo ir blogai išsilaiko.
Kopūstai rauginami medinėse statinaitėse arba emaliuotuose induose.
Prieš raugiant, nuimami gūžių viršutiniai lapai ir išplaunamas kotas. Po to kopūstai pjaustomi peiliu arba pritaikyta mašinėle.
Morkos nuplaunamos, nuskutamos ir sutarkuojamos burokėlių tarka arba supjaustomos griežinėliais.
Susmulkinti kopūstai, morkos, druska ir cukrus sumaišomi ant stalo arba dideliame dubenyje ir dedami į indą, kurio dugnas išklotas nuplautais baltais kopūstų lapais. Sudėjus į statinaitę 15—20 cm storio sluoksnį paruoštų kopūstų, grūstuve (arba rankomis, jei raugiama kibire) jie kietai suspaudžiami. Ant šio sluoksnio dedamas antras sluoksnis, vėl suspaudžiamas, taip sudedama pilna statinaitė. Po kiek laiko kopūstuose dėl druskos poveikio atsiras sulčių. Statinės viršus pridengiamas marle, mediniais dangteliais ir paslegiama akmeniu. Sulčių turi būti tiek, kad jos gerai apsemtų dangtelius. Statinaitė 15— 20 cm nuo viršaus paliekama nepripildyta, nes rūgimo metu kopūstai pakyla, ir sultys gali pradėti bėgti.
Pirmąsias 6—8 dienas kopūstai laikomi šiltesnėje patalpoje— virtuvėje, kurios temperatūra yra 15—18° C. Po 2—3 dienų paviršiuje pasirodo putos — vadinasi, rūgimas prasidėjęs. Rūgimo metu keletą kartų per dieną statinaitėje kopūstai išbadomi medine lazdele, kad iš visur, ypač iš dugno, lengviau pasišalintų rūgimo metu susidariusios dujos. Tuo pačiu tikslu, kopūstams pradėjus rūgti, nuimami dangteliai ir akmuo. Po 8 dienų kopūstai vėl gerai suspaudžiami, uždengiami išskalbta marle, uždedami dangteliai ir paslegiama. Nors kopūstai dar neišrūgę, bet pieno rūgšties bakterijų jau yra tiek daug, kad statinaitę galima išnešti į rūsį, kurio temperatūra yra 8—10° C. Praėjus 20 dienų po užraugimo, kopūstus galima pradėti vartoti.
Išrūgusius kopūstus geriausia laikyti 0—4° C temperatūroje arba net žemesnėje negu 0°C, nes sušalusių kopūstų skonis nepagenda, jei atšildyti jie tuoj suvartojami.
Laikant kopūstus šiltesnėse patalpose, reikia rūpestingai kovoti su pelėsiais. Marlę, dangtelius ir statinaitės kraštus dažnai plauti prisotintu druskos tirpalu.
Kai inde lieka nedaug kopūstų, juos galima perdėti į stiklainį, užpilti likusiomis sultimis, jei reikia, papildyti vandens ir laikyti šaldytuve.