Aronija — erškėtinių šeimos 0,5-2m aukščio krūmas arba nedidelis medis. Jos lapai tamsiai žali, žiedai balti, susitelkę stambiais žiedynais. Vaisiai — juodos blizgančios, susitelkusios kekėmis uogos. Juodavaisė aronija kilusi iš Šiaurės Amerikos. XIX a. pabaigoje šis augalas buvo atvežtas į Europą. Juodavaisė aronija auginama kaip dekoratyvinis gatvių, sodų ir parkų augalas. Kadangi ji labai atspari šalčiams, ją puikiausiai galima auginti mūsų šalies centrinėse ir šiaurinėse srityse. Uogos yra malonaus saldžiarūgščio, šiek tiek aitraus skonio. Jose yra iki 8% cukraus, organinių rūgščių, daug Vitamino P (apie 0,5%), vitaminų C, B1, PP ir karotino. Beje, visi vitaminai gerai išsilaiko iki pavasario. Uogos vartojamos šviežios ir džiovintos, iš jų daromos sultys, sirupai, kisieliai, kompotai, uogienės, džemas, marmeladas, vynai, trauktinės, likeriai. Jų dedama į konditerijos gaminius. Juodavaisės aronijos uogos ir sultys gerina apetitą, didina skrandžio sulčių rūgštingumą ir virškinimą. Jos naudingos sergantiems gastritu su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu. Nustatyta, kad šviežios juodavaisės aronijos uogos ir sultys labai mažina sergančiųjų hipertonine liga kraujospūdį. Žmonėms, kurių kraujospūdis normalus, tokio poveikio neturi. Remiantis klinikiniais stebėjimais, rekomenduojama, padidėjus kraujospūdžiui, 3 kartus per dieną suvalgyti po 100 g uogų ar išgerti po 50 g sulčių. Matyt, tokį juodavaisės aronijos gydomąjį poveikį lemia vitaminas P (citrinas), taip pat vitaminas C, skatinantis geresnį citrino pasisavinimą. Vitaminų pramonė gamina juodavaisės aronijos tabletes (po 50 mg), jos, ypač su askorbinine rūgštimi, labai tinka hipertoninei ligai, įvairiems kraujavimams ir diatezėms gydyti. Jų negalima vartoti, kai padidėjęs kraujo krešėjimas. Suaugusiems rekomenduojama 3—4 savaites kasdien valgyti po 3—4 tabletes (po vieną prieš valgį), vaikams — 2—3. Tam vartojama ir dražė — juodavaisės aronijos vitaminų C ir P kompleksas.