Churma, Japoninė (lot. Diospyios kaki) ilgaamžis iki 12—15 m aukščio medis. Vaisius — stambi mėsinga cilindro formos uoga su 4—8 sėklomis. Odelė oranžinės arba raudonos spalvos su vaškiniu apnašu. Minkštimas drebučių pavidalo, sutraukiantis, sultingas, saldus. Kaip laukinis augalas auga Kinijos šiaurinėje dalyje, kur jis dabar sutinkamas lapuočių miškuose. Churma daugelį šimtmečių auginama Kinijoje, Japonijoje, tvirtas pozicijas ji išsikovojo Rytų Azijos šalyse. Daugelyje šalių churma — gyventojų mėgstamas maisto produktas. Auginama įvairiuose pasaulio regionuose. Yra daugiau kaip 100 veislių, kurios skiriasi aromatu, skoniu, aitrumu. Churma buvo atvežta iš Prancūzijos ir pasodinta Suchumyje 1889 metais. Išvesta tokių augalo veislių, kurių vaisiai neturi aitrumo. Churmos vaisiuose yra daug cukrų (gliukozės, fruktozės), vitamino C, organinių rūgščių (citrinos, vyno, obuolių), karotino, rauginių medžiagų. Taip pat yra baltymų, pektininių, mineralinių medžiagų, riebalų, geležies, kalio, mangano. Churmos sultyse yra daug jodo. Vartojimas medicinoje. Churmos sultys nuo senų laikų buvo laikomos valomuoju vaistu. Jos turi ryškių antibakterinių savybių, naikina žarninę ir šieno lazdeles, auksinį stafilokoką. Senovės gydytojai rekomenduodavo churmos sultis vartoti sergantiems mažakraujyste, išsekimu, tuberkulioze, uždegiminėmis ginekologinėmis ligomis, skorbutu, karščiuojantiems, taip pat sveikstantiems ligoniams. Kaukaze churma sėkmingai vartojama lengvai ir vidutinio sunkumo tireotoksikozei gydyti. Sausų churmos lapų milteliai vartojami kaip kraują stabdantis, šlapimą varantis, hipotenzinis vaistas. Tačiau perdozuoti pavojinga, nes jie ima veikti kaip kurarė. Žievės antpilas vartojamas kaip sutraukiantis vaistas viduriuojant, sergant dizenterija, stomatitu. Churmos vaisiai vartojami dietiniam maitinimui. Iš jų gaminama uogienė, džemai, sirupai ir pan.