Tekšė — erškėtinių šeimos daugiametis smulkus žolinis augalas. Jo šakniastiebis šliaužiantis, stiebai statūs, lapai apvalūs, 5—7 skiaučių, žiedai pavieniai, balti, stambūs, brandžia penkialape taurele. Vaisiai — sudėtiniai oranžiniai geltoni kaulavaisiai (iki 20 vaisiukų). Žydi gegužės—birželio mėnesį. Šis šalčiui atsparus augalas auga Europos šiaurėje, Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Auga durpynuose, pelkėtuose miškuose ir žemaūgėje tundroje. Uogos minkštimas saldus, nes jame yra beveik 3% cukraus ir mažiau kaip 1% citrinos rūgšties. Uogose yra ląstelienos (ne daugiau kaip 4%), rauginių medžiagų, vitamino C. Uogos valgomos šviežios, virtos ir mirkytos. Iš jų daromas vynas, džemas, želė, mušas, uogienė, skanios sultys. Šviežios uogos konservuojamos cukrumi. Transportuoti galima tik nevisiškai sunokusias uogas. Šiaurės rajonuose tekšės yra vertingas vitamino C šaltinis, jos vartojamos nuo skorbuto. Uogomis gydomas viduriavimas, virškinimo sutrikimai. Be to, visos augalo dalys, ypač žiedų taurelės, liaudies medicinoje vartojamos šlapimui varyti. Anksčiau tekšės lapų arbatą gerdavo nuo skorbuto, džiovos ir skrepliavimo krauju. Dėl stipraus sutraukiamojo poveikio ji vartojama ir dabar viduriuojant (kietina vidurius), esant vidiniams kraujavimams (stabdo kraujavimą). Paprastai vartojamas lapų antpilas (1 stiklinei vandens imama 1 valgomasis šaukštas lapų, geriama kasdien 3—4 kartus tol, kol pasveikstama).