Feichoja — mirtinių šeimos visžalis daugiašakis krūmas. Jo lapai elipsiški, jų apačia sidabriškai pilka. Lapų pažastyse pavieniai arba skydiškais žiedynais susitelkę rožiniai žiedai. Vaisiai paprastai ovalūs, panašūs į slyvas, tamsiai žali, dažnai jų paviršius raukšlėtas, minkštimas balsvas, grūdėtas. Feichoja kilusi iš Pietų Amerikos. Feichoja į Europą pirmą kartą buvo atvežta 1899 m. į Juodosios jūros Kaukazo pakrantę, o 1900 m. — į pietinį Krymo krantą. Augalas auginamas ir kambariuose. Subrendusiuose feichojos vaisiuose yra apie 12,5% cukraus, apie 3,5% obuolių rūgšties, vitamino C ir eterinio aliejaus. Jie yra malonaus kvapo ir saldžiarūgščio skonio, primenančio ananasą. Vaisiai valgomi švieži, iš jų verdama labai skani uogienė, marmeladas, želė, kompotai, antpilai ir likeriai. Vaisiai labai vertingi ir dėl to, kad juose labai daug vandenyje tirpstančių jodo junginių. Juose jodo daugiau negu visuose kituose augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktuose. Pavyzdžiui, 1 kg vaisių kartais būna iki 5,9 mg jodo. Dėl to feichoja vartojama skydliaukės ligomis sergančiųjų gydymui. Feichoja gali būti vartojama ir kitais atvejais, kaip specialus dietinis maistas. Ypač naudinga šviežius ir perdirbtus (konservuotus) feichojos vaisius vartoti, sergant ateroskleroze, vyresniame amžiuje.