Kolamedis — kakavmedžių šeimos visžalis medis, išaugantis iki 15—20 m aukščio. Lapai odiški, elipsiški, žiedai susitelkę šluotelėmis. Vaisiai — tamsiai rudos sumedėjusios iki 20 cm ilgio ir 8 cm pločio dėžutės, kuriose viena eile išsidėsčiusios 8—9 kiaušiniškos sėklos, padengtos raudonai rudu pergamentiniu apvalkalėliu. Kolamedis kilęs iš ekvatorinės Afrikos Vakarų kranto (Dramblio Kaulo Krantas). Sukultūrintas kolamedis paplito daugelyje Afrikos rajonų ir kitose šalyse. Šiuo metu kolamedis auginamas Afrikos, Centrinės Amerikos tropiniuose rajonuose, Brazilijoje, Indonezijoje, Malaizijoje. Be šios rūšies Afrikos tropiniuose rajonuose ir kai kuriose kitose šalyse auginamas tikrasis kolamedis (kultūrinis kolamedis), iš kurio paprastai gaminami „riešutai". Šios rūšies vaisius — stambi žvaigždiškai skylanti dėžutė, kurioje yra 6—46 raudonų arba baltų iki 5 cm ilgio ir 3 cm pločio sėklų. Šviežios kolamedžio riešutų sėklos yra kartokos. Jose yra iki 2,5% kofeino, alkaloidų teobromino (0,01 %) ir kolatino <0,5%). Be to, jos turi krakmolo, ląstelienos, riebiųjų aliejų, sakų ir antocianininio pigmento. Kolamedžio riešutai turi daug kofeino, kolatino ir teobromino, jie stimuliuoja — išnyksta alkis ir nuovargis, palengvėja judesiai ir padidėja darbingumas. Dėl šių savybių kolamedžio vaisiai yra vienas brangiausių prekybos ir mainų produktų Afrikoje. Iš maltų kolamedžio sėklų daromos tabletės ir specialus šokoladas alpinistams, lakūnams, sportininkams ir kitų profesijų žmonėms, dirbantiems labai sunkų fizinį ir protinį darbą. Tabletės ir šokoladas, riešutų antpilas ir ekstraktas vartojami medicinoje kaip stimuliatorius tais pačiais tikslais kaip ir kofeinas. Nors kolamedžio preparatai pradeda veikti kiek vėliau negu grynas kofeinas, bet veikia ilgiau. Iš kolamedžio riešutų galima pasigaminti tonizuojančių gaivinančių gėrimų, panašių į kokakolą ir pepsikolą.