Tai neaukštas lapus metantis krūmas. Jo lapai priešiniai, kiaušiniški smailiaviršūniai, žiedai geltoni. Vaisius — pailgai ovali, mėlynai juoda melsvu apnašu uoga. Prisirpsta birželio mėnesį. Jo uogas valgo Kamčiatkoje ir Tolimuosiuose Rytuose, iš ten valgomasis sausmedis ir yra kilęs. Valgomi ir melsvauogio sausmedžio, kuris auga šalies šiaurėje, vaisiai. Iš jų verdami skanūs kompotai, kisieliai, džemai, uogienės, daromas vynas. Sausmedžio uogų skonis primena vaivoro uogas. Jų cheminė sudėtis dar nepakankamai ištirta. Žinoma, kad jose yra apie 4,5°/o cukraus, apie 1% organinių rūgščių ir vitamino C. Liaudies medicinoje vartojami vietinių sausmedžio rūšių lapai, stiebai ir žiedai. 2ali sudėtiniai vaisiai ir melsvauogio sausmedžio uogienė laikomi gerais temperatūrą mažinančiais vaistais. Jų duodama pagyvenusiems žmonėms nuo kraujospūdžio — skaudant ir sukantis galvai. Valgomojo sausmedžio šakų nuoviras labai varo šlapimą ir laikomas vienu geriausių vaistų nuo vandenės. Nuovirui virti reikia 1 arbatinio šaukštelio susmulkintų sausų šakų su lapais ir 1 stiklinės vandens. Nukoštas nuoviras geriamas po 1 valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną. Kaip šlapimą varantis vaistas vartojamas ir kvepiančiojo sausmedžio, augančio Kaukaze, stiebų ir lapų nuoviras. Šis nuoviras rekomenduojamas ir nuo stiprių skrandžio bei žarnyno skausmų. Kadangi sausmedis veikia antiseptiškai, jo lapų nuoviru skalaujama gerklė, susirgus angina, o smulkintais lapais barstomos žaizdos.