Apie kavą ir arbatą

Arbata ir kava geriama nuo seniausių laikų. Dėl malonaus skonio, aromato, gaivinamųjų savybių tai labiausiai pasaulyje paplitę gėrimai. Arbatoje yra rauginių, mineralinių, baltyminių medžiagų, alkaloidų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, vitaminų ir kt.

Kad arbata būtų aromatinga ir skani, ją reikia tinkamai užplikyti. Paprastai užplikoma taip: arbatinukas pripilamas verdančio vandens. Kai įkaista, vanduo išpilamas, įberiami 1- 2 šaukšteliai arbatžolių (3-4 puodukams arbatos), užplikoma verdančiu vandeniu ir tuoj uždengiama. Vanduo turi būti užvirintas pirmą kartą, o ne pakartotinai pakaitintas. Po 5 min. verdančio vandens pripilama 2/3 arbatinuko tūrio. Arbata sumaišoma ir, kai nusistoja, pilstoma į puodukus. Žalioji arbata geriama be cukraus, karšta arba šalta, ji malšina troškulį, maloniai gaivina.

Kava gaminama iš kavamedžio vaisių. Joje yra baltymų, riebalų, angliavandenių, pentozanų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, kofeino, vitaminų. Ji ne tik malšina troškulį ir suteikia jėgų, bet ir mažina galvos skausmą, skatina protinę veiklą, virškinimą, veikia kaip vaistas apsinuodijus. Nemaltos kavos pupelės nepraranda savo savybių net ilgai laikomos hermetiškai uždengtame inde. Jei kavos pupelės malamos prieš vartojimą, kava būna aromatingesnė, skanesnė.

Puodeliui kavos beriama 2 šaukšteliai maltų pupelių. Kad ji būtų kvapi, sumaltos pupelės tuoj užplikomos verdančiu vandeniu arba kava verdama specialiame kavinuke. Kavos jokiu būdu negalima virinti, nes ji praras skonį ir kvapą. Ji tik užplikoma ir hermetiškai uždengiama.

Tirpioji kava yra išdžiovintas kepintos kavos ekstraktas. Iš jos pagaminto gėrimo skonis ir kvapas truputį skiriasi nuo pupelių kavos, tačiau fiziologinis poveikis toks pat, nes kofeinas išlieka.