Miltų rūšys ir maistingosios savybės
Miltai – tai pagrindinė kepinių sudedamoji dalis. Jie minimi beveik visuose receptuose. Kad kepinys pavyktų, miltai turi būti lipnūs ir teisingai maišomi.
Vis populiaresne tampa sveika mityba, todėl įvairaus skonio miltų
pasirinkimas yra gana platus. Tad išvardinsime svarbiausias miltų
rūšis. Visų šių rūšių galima nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose
arba sveiko maisto parduotuvėse.
Grikių miltai
Grikiai
– tai ne javai, jie priklauso ruginių augalų šeimai. Jų tikroji tėvynė –
Nepalas. Grikiuose gausu mineralų ir mikroelementų (magnio, silicio,
rūgšties, kalio, geležies, kalcio, vario) bei vitaminų (B grupės ir E).
Verta paminėti ir tai, jog grikiuose daug angliavandenių (72
proc.) bei baltymų (10 proc.). Kepiniams negalima vartoti vien tik
grikių miltų, jie maišomi su kvietiniais. Pastarieji turi klijuojančių
baltymų, padedančių išlaikyti kepinio formą.
Speltos miltai
Spelta
yra senovinė kviečių rūšis, auginama jau apie 3000 metų. Hildergardas
fon Bingenas šiuos javus apibūdino kaip sveiką maisto produktą. Augalas
naudingas sveikatai. Jame yra 2 proc. mineralinių medžiagų ir
mikroelementų, daug vitaminų, beveik 12 proc. baltymų ir 60 proc.
krakmolo. Kadangi speltoje yra labai daug klijuojančių medžiagų, iš jos
miltų galima paruošti puikią tešlą, skoniu primenančią riešutus. Speltos
miltus galima maišyti ir su kvietiniais miltais.
Neprinokę speltos grūdai pasižymi stipriu, riešutus primenančiu
aromatu ir suteikia duonai ar pyragui pikantiško skonio. Šiuose grūduose
daug vertingų medžiagų. Prieš kepimą grūdus rekomenduojama per naktį
palaikyti šaltame vandenyje, kad išbrinktų.
Derėtų pridurti: suvalgius 100 g speltos grūdų, žmogus gauna 25 proc. būtinos organizmui magnio paros normos!
Avižų miltai
Jau antikinėje Graikijoje buvo žinoma, jog avižos labai naudingos sveikatai. Verta paminėti, kad šios rūšies grūduose gausu baltymų, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, angliavandenių bei vitamino B1, dar vadinamo tiaminu. Vitaminas B1 būtinas nervų sistemos stabilumui palaikyti.
Avižų miltuose yra klijuojančių baltymų, todėl kepiniams vien šių
miltų negalima naudoti. Juos būtina maišyti su kitų rūšių miltais
(pavyzdžiui, ruginiais arba kvietiniais, santykiu 1:10).
Kukurūzų miltai
Kukurūzus
atrado Kolumbas. Jie jau maždaug 700 metų auginami kaip kultūrinis
augalas. Juose daug angliavandenių (iki 70 proc.). Kukurūzuose yra 1,5
proc. mineralinių bei 10 proc. balastinių medžiagų. Balastinės medžiagos
– gali brinkti skrandyje, tokiu būdu sukuriant pasisotinimo iliuziją. O
tai padeda sumažinti suvalgomo maisto kiekį. Lengvai virškinamuose
kukurūzų miltuose, iš kurių pašalinti riebalai, yra mažai klijuojančių
medžiagų, todėl riuošiant tešlą į juos įmaišoma standžiai išplaktų
kiaušinių baltymai.
Rugių miltai
Rugiai, kurių tėvynė Rusija,
šio šimtmečio pradžioje pradėti malti ir imti naudoti duonai kepti.
Sveikos mitybos srityje pastaruoju metu rugiai vėl išsikovojo tvirtą
vietą tarp kitų rūšių miltų, naudojamų duonai kepti.
Ruginiuose miltuose gausu svarbiausių aminorūgščių, B, E grupės
vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų (pavyzdžiui, magnio,
geležies, cinko, mangano).
Ruginius miltus nesunku atpažinti iš tamsios jų splavos. Duona,
iškepta iš ruginių miltų, turi storą plutą, kurią reikia ilgiau
kramtyti, o tai teigiamai veikia žarnyną ir yra svarbu ėduonies
profilaktikai. Ruginių miltų kepiniai yra ne tik puikaus skonio, bet ir
ilgai išlieka švieži.
Sorų miltai
Soros – viena
seniausių javų rūšių. Šiuose grūduose yra 80 proc. nesočiųjų riebiųjų
rūgščių, 60 proc. krakmolo, daug balastinių medžiagų, todėl soros –
labai sveikas ir vertingas maisto produktas.
Sorų miltai – labai sveika ir skanu, tačiau juose yra labai mažai
klijuojančių medžiagų, todėl jie maišomi su kitais mėgstamos rūšies
miltais.
Miežių miltai
Miežiai irgi labai seniai auginama
javų rūšis. Jie vartojami vertingiems maisto produktams, alui bei
salyklinei kavai gaminti. Šiuose grūduose yra vertingų medžiagų,
pavyzdžiui, fenolio rūgšties, reikalingo vėžio profilaktikai. Miežiuose
gausu mineralinių medžiagų bei mikroelementų (pavyzdžiui, kalcio,
magnio, geležies), B grupės vitaminų, gleivinių medžiagų, todėl jie
maišomi su kvietiniais arba kitokiais miltais.
Kviečių miltai
Apie
kviečio grūdą, visų javų karalių, sukruta daugybė legendų bei
pasakojimų. Kinijoje rasta kviečių, išaugintų 7000 m. pr. Kr. kviečių
grūduose gausu esencinių medžiagų, tačiau jos dažniausiai suyra
perdirbant grūdus. Šios vertingos medžiagos dažniausiai kaupiamos
išoriniuose grūdo sluoksniuose, todėl miltų, dažniausiai vartojamų
kepiniams, sudėtyje yra gana mažai vertingų medžiagų.
Jei į miltus supilami neapdirbti grūdai, juose lieka daug
sveikatai naudingų medžiagų. Ypač daug B grupės vitaminų bei vitamino E.
Gausu ir mineralinių medžiagų ir mikroelementų (beveik 2 proc., taip
pat juose nemažai kalcio, vario, fosforo, seleno). Kvietiniai miltai
paprastai vartojami kepimui.
Kepimui vartojami tiek rupūs kvietiniai miltai, pagaminti iš
neapdirbtų natūralių grūdų, tiek ir balti rafinuoti. Rupūs kvietiniai
miltai dažnai vartojami rupių miltų duonos raugui gaminti.
Populiariausi receptai šią savaitę
- Sausainiai "Bučinukai" su varške ir cinamonu
- Kakavinis varškės pyragas su kondensuotu pienu
- Kalėdinės spurgos
- Sočios salotos su vištiena, ryžiais ir daržovėmis
- Gardusis Beatos draugės Vilmos trupininis obuolių ir varškės pyragas
- Nekeptas šokoladinis sūrio tortas (Cheesecake)
- Labai paprastas ir skanus obuolių pyragas
- Skanūs krepšeliai "Sniego pasaka"
- Jogurtinis tortas su vaisiais
- Moliūgų sriuba su maskarponės sūriu
Komentarai