Vitaminas A

Vitaminas A (akseroftolis, retinolis). Šio vitamino daug yra gamtoje. Jo yra gyvulinės kilmės produktuose (žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose ir kt.). Tačiau su tais produktais gauname tik pusę vitamino A paros dozės. Kitą pusę gauname iš augalinių produktų, kuriuose yra pigmento karotino, iš jo, veikiant fermentui karotinazei, organizme pasigamina vitaminas A. Tačiau karotinas (provitaminas A) yra tris kartus silpnesnis ir todėl jo reikia trigubai daugiau. Vitamino A dienos norma 1,5 mg, o karotino reikia apie 4,5 mg. Daugiausia karotino yra oranžiniuose arba žaliuose vaisiuose ir valgomosiose augalų dalyse. Daug karotino yra morkose, paprikose, pomidoruose, petražolės lapuose, dilgėlėse, rūgštynėse, špinatuose, salotose, svogūnų laiškuose, persikuose, abrikosuose, šermukšniuose, šaltalankiuose, erškėtuogėse.

Kadangi karotinas ir vitaminas A kaupiasi organizme ir sukauptos jo atsargos gali išsilaikyti ilgai, vasarą ir rudenį reikėtų valgyti daugiau produktų, turinčių šio vitamino. Pavyzdžiui, apkūnūs žmonės vitamino A rezervus audiniuose gali naudoti 2- 3 metus. Kai trūksta vitamino A, sutrinka apykaitos procesai, augimas, nervų sistema ir įvairių liaukų funkcijos, organizmas išsenka, oda ragėja, mažėja organizmo atsparumas įvairioms infekcijoms. Vienas svarbiausių vitamino A trūkumo požymių yra hemeralopija („vištakumas") - regėjimo aštrumo ypač prieblandoje ir tamsoje praradimas.

Todėl žmonėms, kurių darbas reikalauja įtempto regėjimo (lakūnams, vairuotojams ir kt.), reikia daugiau vitamino A. Vitaminu A gydomos odos, kepenų ir infekcinės ligos, struma, aterosklerozė ir hipertoninė liga.