Avinžirniai

Dar neretai vadinami turkiškais žirniais, ankštinių šeimai priklausanti kultūra, itin vertinama vegetarų mityboje. Šiuose riešutų skonio traškiuose ir labai gardžiuose žirniuose gausu lengvai virškinamų baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų - kalio, geležies, cinko, fosforo, ypač mangano, taip pat B grupės vitaminų, labai mažai riebalų ir kalorijų. Maistine verte turtingi avinžirniai labai mėgstami Azijos ir artimųjų Rytų šalyse, šiandien vis labiau kelią skinasi ir mūsų virtuvėje, iš jų galima pagaminti pačių įvairiausių patiekalų ir kasdienį racioną praturtinti vertingomis medžiagomis.

Avinžirniai – ankštinė kultūra, kilusi iš Pietvakarių Azijos. Daugiausiai jų užauginama Indijoje, Turkijoje, Pakistane ir Australijoje. Pagal dydį ir spalvą šie žirniai skirstomi į tris porūšius – „desi“, mažesni, tamsesni, su storesne išorine luobele, daugiausiai auginami Indijoje, Etiopijoje, Irane ir Meksikoje, „bombay“ – tamsūs, bet šiek tiek didesni nei „desi“ rūšis, populiariausi Indijoje ir „kabuli“ – šviesesnės spalvos, stambesni žirniai su plonesne išorine luobele, daugiausiai auginami Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Indijoje. Italijoje auginama dar viena, juodųjų avinžirnių rūšis.

Avinžirniai savo maistine verte naudingesni už įprastus žirnius, jie ypač vertinami vegetarų, nes juose gausu lengvai pasisavinamų baltymų, prilygstančių mėsos baltymams, tačiau daug mažiau riebalų.

Avinžirniai – tirpių ir netirpių skaidulinių medžiagų šaltinis, o skaidulinės medžiagos padeda greitinti virškinimą, užkerta kelią vidurių užkietėjimui, prisideda prie cholesterolio mažinimo.

Šioje kultūroje itin nemažai mangano, kuris suteikia energijos, padeda stiprinti kaulus, gerina riebalų apykaitą ir stiprina jungiamąjį audinį.

Dėl labai mažo natrio kiekio, avinžirniai naudingi širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiantiems žmonėms, taip pat juose nemažai kalio, geležies, cinko, fosforo, B grupės vitaminų. Teigiama, jog avinžirniai daug mažiau nei kitos ankštinės kultūros, skatina dujų kaupimąsi žarnyne.

Gelsvos spalvos žirniai, savo forma primenantys lazdynų riešutus, skoniu taip pat šiek tiek primena riešutus. Labai populiarūs daugelyje pasaulio virtuvių, tai vienas pagrindinių arabų virtuvėje naudojamų produktų. Avinžirniai naudojami patiems įvairiausiems patiekalams gaminti – sriuboms, salotoms, maltiniams (falafeliams), troškiniams, garnyrams, užkandžiams, desertams ir pan. Iš jų gaminami miltai, kurie dedami į padažus, maišomi į kepinius ir naudojami gaminant net kavos pakaitalus. Vienas populiariausių ir geriausiai žinomų patiekalų iš avinžirnių artimųjų Rytų regiono valstybėse – humusas, trintų avinžirnių tyrė, pagardinta tahini (sezamų pasta), alyvuogių aliejumi, citrinų sultimis, druska ir česnaku.

Receptai su avinžirniais >>