Šaltalankis — žilakrūminių šeimos medis arba šakotas krūmas. Jo lapai linijiški (jų viršus žalias, apačia sidabriškai balta), žiedai smulkūs, kvapūs, geltoni. Vaisiai — apvalūs oranžiniai (arba rausvi), sultingi ir aromatingi netikri kaulavaisiai. Jie tankiai aplipę šakas. Žydi balandžio mėnesį, vaisiai sunoksta rudenį ir laikosi ant šakų visą žiemą. Šaltalankis savaime auga TSRS europinės dalies, pietuose, kloniuose ir upių slėniuose, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ir Rytų Sibire. Šaltalankis — geras medingas augalas. Kaip uoginis ir dekoratyvinis augalas jis auginamas soduose. Iš tvirtos šaltalankio medienos galima gaminti smulkius dirbinius; iš jaunų ūglių ir lapų daromi juodi, o iš vaisių — geltoni dažai. Vaisiai rūgštūs, nes juose yra tik 3,5% cukraus ir daug organinių rūgščių (3,2%), daugiausia obuolių ir vyno. Juose yra riebiojo aliejaus (išeiga 9%) ir labai daug vitamino C, B, B2, folinės rūgšties, P ir E, provitamino A — karotino ir karotinoidų. Uogos paprastai renkamos po šalnų, tada jos nekarčios. Jos valgomos žalios arba iš jų daromi kisieliai, pastilės, uogienės, užpiltinės, trauktinės ir likeriai. Uogos gerai laikosi šaldytos, šviežios uogos labai švelnios ir lengvai deformuojasi. Medicinoje uogos ir jų sultys laikomos viena geriausių hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikos ir gydymo priemonių. Labai svarbu, kad šaltalankio vaisių šaldytą natūralų polivitaminų koncentratą galima išlaikyti iki pavasario. Uogos be kauliukų kartais konservuojamos cukrumi (1:1). Šaltalankio sėklose yra iki 12,5% riebiojo aliejaus, kuriame daug karotino, vitamino E, taip pat yra vitamino F, kuris reguliuoja odos medžiagų apykaitą. Sėklų (taip pat uogų minkštimo) aliejus mažina skausmą, skatina gleivinės ir odos gijimą. Jis vartojamas, sergant skrandžio opalige, kai kurių vidaus organų rentgenoterapijoje. Šaltalankio aliejumi gydomi nudegimai, spinduliniai odos pažeidimai ir kai kurios kitos odos ligos — jis pagreitina pažeistų plotų epitelizaciją. Šaltalankių aliejus vartojamas ir ginekologijoje, moters lytinių organų uždegimams gydyti. Otolaringologijoje, pašalinus tonziles, žaizda kartais tepama šaltalankių aliejumi. Nuo jo sumažėja temperatūra, jis skatina žaizdos paviršiaus valymąsi ir epitelizaciją. Liaudies medicinoje uogų nuoviras geriamas nuo skrandžio ligų, o kaip išoriniu vaistu juo gydomos odos ligos. Sėklų nuovirai vartojami kaip vidurių paleidžiamieji vaistai. Šaltalankio uogų ir lapų nuoviras geriamas, juo įtrinami plaukai, pradėjus plikti. Kadangi šaltalankio lapuose labai daug vitamino C, iš jų galima paruošti vitaminingą gėrimą. Jaunuose ūgliuose ir lapuose yra daug rauginių medžiagų, todėl jie tinka odoms raugti.