Įsivaizduokite, kad darbo kabinete dirbate kompiuteriu, artėja projekto baigimo terminas, skubate, esate šiek tiek įsitempęs. Žvilgterėję į kompiuterio monitoriu pastebite, jog dabar preišpiečių metas, valgysite vanilinį pudingą, kurį atsinešėte iš namų.

 

Įsidedate pirmą šaukštelį į burną. Jaučiate malonų švelnų saldumą. Kitas kąsnis -vis dar skanus. Žvilgterite į kompiuterį, nusprendžiate panaršyti internete. Įsijungete informacinį portalą, akis užkliūna už dar vieno įžimybių skandalo, vėliau informacijos apie greit vyksiantį  renginį ar koncertą, vėliau apie tai, kokius vardus šiais laikais duoda tėvai savo vaikams. Vis dar valgote ir staiga pastebite, jog pudingas tiesiog pradingo.

 

Kur dingsta maistas?

 

Kur dingo visas smagumas? Pudingo indelis (plius 50g daugiau už tą pačią kainą) tuščias, tiesiog išnykęs. O juk turėjote mėgautis mėgstamu desertu. Nepasitenkinimas. Imate mąstyti, jog gal suvalgyti pavakarius? Tuo tarpu iš kažkur ataidi kritiškas balselis „ką sau galvoji, juk stengiesi numesti svorio“.

 

Jeigu jums visa tai pažįstama, vadinasi Jums būdingas nedėmesingas valgymas. Kadangi nesutelkėte viso dėmesio į maistą, valgydamas jaučiate mažiau malonumo, jums retai pavyksta užfiksuoti pirmuosius sotumo signalus, todėl dažnai persivalgote ar bent jau viršijate reikiamą jums kalorijų kiekį per dieną.

 

Dauguma žmonių valgo dirbdami, žiūrėdami TV, kalbėdami telefonu, vairuodami. Valgo per greitai, skubėdami sugriebti kitą kąsnį. Mūsų smegenys gerai gali susitelkti tik į vieną objektą vienu metu, dažnai užsiimdami kitais darbais neatkreipiame dėmesio į subtilius pilnumo ženklus, taigi valgyti nustojame tik tuomet, kai pasiekiame persivalgymo būseną arba kai maisto nebelieka. Kadangi norite mėgautis maistu, valgote daugiau, kad gautumėte daugiau malonumo.

 

Kas yra sąmoningas valgymas

 

Sąmoningas valgymas nėra kokianors nauja dieta. Jei svorio reguliavimas paprastai prasideda nuo kalbų ką valgyti, ar ko nevalgyti (nors tai svarbu), tai mokantis valgyti sąmoningai susitelkiama į tai kaip valgome. Dęmesingai valgydami visą savo dėmesį sutelkiame į valgymo patyrimą (tiek išorėje, tiek ir viduje). Susitelkiame į maisto kvapą, tekstūrą, skonį, temperatūrą, spalvą,  garsą (pvz., traškėjimą). Susitelkiame į kūno pojūčius. Kur kūne aš jaučiu alkį? O kur jaučiu pasisotinimą? Kaip jaučiuosi tik iš dalies pasisotinęs?

 

Dėmesingai valgydami galime susitelkti į savo  mintis. Tuo metu svarbu nevertinti, kai tik pastebime, kad mintys nukrypo nuo to, ką valgome ar geriame dėmesį vėl grąžiname prie maisto. Taip pat galime pastebėti impulsus, kai tik kąsnis atsiduria burnoje (pvz., griebti  už televizoriaus pultelio ar įdomios knygos ar žurnalo, mobiliojo telefono, kt.įdomaus objekto). Atkreipę dėmesį į pasirodžiusį impulsą dėmesį vėl grąžiname prie valgymo. Mes atkreipiam dėmesį, kaip valgymas veikia nuotaiką ir kaip mūsų emocijos pvz., nerimas įtakoja mūsų valgymą.

 

Dėmesingo (mindfulness) valgymo nauda

 

Dėmesingas valgymas padeda subalansuoti kūno svorį bei pakeisti santykį su maistu. Valgymas iš esmės yra natūralus, sveikas ir malonus užsiėmimas, jei skirtas numalšinti alkiui. Reguliuojant kūno svorį svarbu ne tik ką ir kiek valgome, bet ir tai kaip valgome.

 

Valgant dėmesingai pajuntame optimalų pasitenkinimą dar iki persivalgydami. Ilgainiui dėmesingai valgydami išmokstame pajusti skirtumą tarp fizinio pasitenkinimo ir pilnumo. Išmokus mėgautis maistu valgymas tampa daug malonesnis, tačiau pasitenkinimą jaučiame net ir suvalgę mažesnę porciją. Mokslininkų ir praktikų dirbančių su nutukusiais žmonėmis, bei žmonėmis linkusiais persivalgyti (bulimijos ar persivalgymų kamuojanžmiems žmonėms) nuomone, būtent sąmoningas (mindfulness) valgymas yra raktas kontroliuoti svorį nekenkiant sveikatai, o netgi ją gerinant.

Sąmoningo valgymo naudą grindžiantys moksliniai tyrimai neapsiriboja vien subjektyviais tyriamųjų nuomonių tyrimais, tačiau nemažai remiasi subjektyviais tyrimų rezultatais (pvz., insulino kiekio kraujyje matavimais).

 

Nors pati sąmoningo valgymo idėja skamba gana paprastai, tačiau senus įpročius, valgyti ir į maistą nesutelkti dėmesio, pakeisti nėra labai lengva. Kaip ir visos mindfulness praktikos taip ir toks valgymas neįgudusiems žmonėms būna tikras iššūkis. Visada galite pabandyti patys ir tuo įsitikinti. Žinoma, bet koks tikslas bus pasmerktas žlugti, jeigu imsitės jį vykdyti drastiškai. Įpročius keisti verta pamažu, pradžioje pabandykite sutelkti dėmesį į maistą 20 min. Visada prisiminkte, kad pokyčiams reikia laiko.

 

Jei norite išmokti dėmesingai valgyti, įveikti emocinį valgymą bei sužinoti, kas gali padėti sėkmingai sulieknėti be dietų, kviečiame į seminarų grupę moterims.

 

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.psichologiniskonsultavimas.lt/grupe-moterims-norincioms-subalansuoti-kuno-svori