Jauno gyvulio mėsa būna šviesiai raudona su beveik baltais riebalais. Seno gyvulio - tamsiai raudona su gelsvais riebalais.

Jeigu mėsa šviežia, tai pirštu paspaudus atsirandanti duobutė greitai dingsta.

Antrą kartą užšaldytos mėsos  riebalai būna rausvi.

Šviežios žuvies žvynai lygūs ir blizgantys, akys skaidrios, atsikišusios. Paspaudus pirštu atsirandanti duobutė greitai išsilygina.

Jei pirkote šaldytą žuvį, įkaitinkite verdančiame vandenyje peilį ir įbeskite jį į žuvį, ištraukę pauostykite - jeigu kvapas nemalonus, stiprus - žuvis nešviežia.

Norint nustatyti, ar pienas neatskiestas, užlašinkite pieno ant nago: jei pienas atskiestas vandeniu, lašas išsiskleis. Gero pieno lašas formą išlaikys.

Į medų įbeskite ploną pagaliuką - geras medus nuo jo tekės nenutrūkstančia srovele, o dirbtinis nutekės greitai, su purslais.

Mieles panardinkite į šiltą vandenį - jeigu mielės iškils į paviršių, jos geros.

Arbūzą laikykite kairėje rankoje, o dešiniąją kelis kart stuktelėsite, tai kairioji būtinai turi pajusti stiprią atatranką. Ne tik uodegėlė, bet ir jos perėjimo vieta į arbūzą turi būti sausos - tai pagrindinis vaisiaus brandumo požymis. Ant arbūzų, kurie pritręšti įvairiausiais chemikalais, žievės po kiek laiko atsiranda apskriti ploteliai daug tamsesnės spalvos. Nitratinį arbūzą perpjovus yra matomos gelsvos gyslelės ir sustandėję gumulėliai. Ant to šono, kuriuo arbūzas rėmėsi į dirvą, yra šviesi dėmė. Ši dėmė neturi būti blyški, kuo ji rusvesnė, tuo geriau. Nubraukus nuo arbūzo dulkes paviršius turi žvilgėti, o sausos rudos linijos ant žievės rodo, kad arbūzą galite pirkti.