Kastinys - tai žemaičių valgis. Jis dažniausiai būdavo sukamas iš pašildytos grietinės ir sviesto arba iš varškės, grietinės ir sviesto. Kiekviena žemaitė šeimininkė sukdavo vis kitokį kastinį pagal savo receptą. Jis galėdavęs būti šventinis ar kasdieninis, riebus ar liesas, pagardintas česnakais, pipirais, kmynais, svogūnų laiškais, mėtomis, muskatais... Valgydavo jį su karštomis su lupenomis išvirtomis bulvėmis. Gatavo kastinio galima nusipirkti parduotuvse, tačiau gaminant pačiai galima nevaržomai improvizuoti ir susikurti nepakartojamą patiekalą. Ypač skanu bus jį valgyti kaimo sodyboje. Gaminant kastinį svarbiausia jo nepermaišyti ar neperšildyti. Paprastam kastiniui reikia:

200 g sviesto,

400 g grietinės,

pipirų,

česnakų,

druskos pagal skonį.

Moliniame arba emaliuotame inde išsukamas sviestas, kad būtų purus. Į jį sukrečiamas ketvirtadalis grietinės ir vėl maišoma. Paskui dubuo iškeliamas, įdedama dar viena dalis grietinės, vėl maišoma (tik reikia žiūrėti, kad nesusidarytų riebalų kruopelių). Kai sutirštėja - vėl kaitinama. Kartojama tol, kol sudedama visa grietinė. Tada beriama prieskonių. Kastinys turi būti vientisas, gerai stingti. Galima imti mažiau sviesto, daugiau riebios kaimiškos grietinės, taip pat galima įmaišyti rūgpienio ar kefyro. Sukant kastinį su varške ar rūgusiu pienu (300 g varškės, 100 g sviesto, 400 g grietinės, 200 g rūgusio pieno), masė paprastai nebūdavo šildoma. Minkštas sviestas būdavo išsukamas vienas, tada į jį dėdavo po šaukštą grietinės, varškės ir rūgpienio bei sukdavo iki vientisos masės. Pabaigoje sudėdavo nuplikytus kmynus, kitus prieskonius. Kastinį galima nudažyti morkų, burokėlių sultimis ar kario mišiniu.