Dietologų teigimu, daugiau kaip pusę dienos suvartojamų kalorijų turėtume gauti iš grūdinių produktų. O ką vertėtų rinktis iš jų?

Augantis susidomėjimas kuo natūralesniais maisto produktais siūlo mums prisiminti speltą.

Spelta – viena iš seniausių grūdinių kultūrų. Tai laukiniai kviečiai, iki šių dienų nėra paveikti kryžminimo.

Speltoje gausu ne tik baltymų (100 gr speltos – apie 14 gr baltymų), skaidulinių medžiagų (apie 10 gr), bet ir kitų medžiagų, naudingų mūsų sveikatai.

Speltoje esančios medžiagos dalyvauja daugelyje mūsų organizmo procesų: atstatant nervų sistemą, skatina vaisingumą, normalų augimą (todėl jų ypač reikia nėščiosioms bei žindančioms), regėjimui, imunitetui, medžiagų, būtinų sveikiems nagams, odai ir plaukams. Tai puikus fosforo šaltinis, padedantis kovoti su nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu.

Virškinimo sistemai svarbu, kad speltoje esančios medžiagos puikiai tirpsta vandenyje, todėl palengvinamas virškinimo procesas, pagreitėja maistingų medžiagų absorbavimas.

Be to, spelta turi vieną didžiausių skaidulinių medžiagų kiekių iš visos kviečių gausybės. Dėl šių savybių speltos produktai rekomenduojami sveikai besimaitinantiems ir net dietos besilaikantiems asmenims.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai nudžiugs sužinoję, kad speltoje taip pat yra vieno svarbiausių mikroelementų sportuojantiems – magnio. Jis stiprina nervų sistemą, padeda išventi raumenis traukiančio mėšlungio.

Speltos grūdai yra padengti žiedažvyniais, dėl šios natūralios  apsaugos nuo žalingo aplinkos poveikio bei kenkėjų spelta yra kur kas mažiau užteršta trąšomis.

Nors spelta yra labai naudinga organizmui, nereikėtų pamiršti, kad joje yra gliuteno, todėl jo netoleruojantys asmenys turėtų į tai atsižvelgti.

Speltos produktais galite pakeisti  įprastus kviečių produktus. Galite įsigyti speltos makaronų, o įprastai naudojamus miltus pakeisti speltos miltais. Be to, speltos miltai turi ryškesnį, šiek tiek riešutus primenantį skonį, todėl net jau išbandyti ir pamėgti kepiniai įgaus dar sodresnį skonį.