2010 metų pabaigoje didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė pirmieji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdytų tikslinių patikrinimų, trumpai pavadintų akcija „Ar  „Be E“  tikrai yra be „E“, rezultatai. Šių patikrinimų tikslas - išsiaiškinti ar reklaminiai šūkiai „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“ ir pan. yra pagrįsti ir neklaidina vartotojų.

Jau pirmieji patikrinimo rezultatai parodė, kad yra gamintojų mokančių ir galinčių pagaminti maisto produktų nenaudojant pridėtinių maisto priedų. Tačiau išryškėjo ir probleminių aspektų. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų randami didesni arba mažesni maisto priedų likučiai. Vadinasi, nors gamintojai gamybos metu nenaudoja gryno maisto priedo (pvz., E250 - nitrito), į gaminį prideda įvairių augalinių mišinių ekstraktų, kurių sudėtyje yra daug nitritų, taip siekdami išgauti analogišką technologinį poveikį galutiniam produktui. Juk naudojant sintetinį maisto priedą ar augalinius mišinius, praturtintus maisto priedais, rezultatas tas pats – gaminys yra gražesnės spalvos, aromatingesnis ar turi ilgesnį tinkamumo vartoti terminą.

Siekdama išsklaidyti bet kokias abejones dėl savo pozicijos ir veiksmų pagrįstumo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba oficialiai paprašė išsakyti savo poziciją ne tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos atstovų, bet ir kreipėsi į kitų šalių kompetentingas institucijas.

Reikia pripažinti, kad gauti atsakymai buvo vienareikšmiai – visos maisto produktų gamyboje naudojamos sudėtinės žaliavos privalo būti pažymėtos maisto produkto etiketėje. Jei maisto priedai gamybos proceso metu nenaudoti, tuomet jie nenurodomi ir ženklinimo etiketėje. Šios informacijos vartotojui pilnai pakanka, o papildomas ženklinimas užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“ ir pan. iš esmės yra tam tikrų, išskirtinių produkto savybių reklama.
Svarbu pabrėžti, kad jeigu gamintojas nori žymėti, kad maisto produkte nėra tam tikro, konkretaus maisto priedo, šio priedo turi ir nebūti, t.y. jis neturi būti aptinkamas laboratoriniais tyrimais. Nesvarbu, ar tas priedas įdėtas technologinio proceso metu, ar pateko su žaliavomis, ar natūraliais ingridientais. Vartotojas turi būti garantuotas, kad užrašas skelbia patikimą informaciją.

Daugelis ekspertų pabrėžia, kad toks žymėjimas kelia ir kitų problemų. Kai kuriuose produktuose, pvz. mėsoje, pomidoruose natūraliai susidaro glutamo rūgšties. Gaminant mėsos gaminius ar pomidorų padažus, net ir nepridėjus maisto priedo E621-mononatrio glutamato, laboratorinių tyrimų metu visuomet bus aptinkamas tam tikras mononatrio glutamato kiekis, perskaičiuotas iš natūralios glutamo rūgšties. Todėl, norėdamas savo produktą žymėti „Be E621“ ar „Be mononatrio glutamato“ gamintojas turi nurodyti, kokie kiekiai natūraliai susidariusio mononatrio glutamato gali būti randami jo gaminiuose. Tam būtina išsitirti visas naudotas gamyboje žaliavas ir laboratoriškai patvirtinti natūraliai susidariusios glutamo rūgšties kiekį. Tik tokiu atveju gamintojas galėtų teigti, kad  mėsos gaminyje gali būti natūralių maisto priedų likučių, o vartotojas nebūtų klaidinamas.


Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad pagaminus gaminį be vieno maisto priedo ir apie tai pareiškus ženklinimo etiketėje, vartotojas taip pat gali būti klaidinamas. Tokiame gaminyje gali būti daugybė kitų maisto priedų ar vienas maisto priedas yra pakeistas kitu ir taip pažymėtas produktas jokių išskirtinių savybių neturi, nors atsižvelgdamas į ženklinimą vartotojas to galėtų tikėtis.

Apibendrinant LR sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tiek ir daugelio ES šalių narių specialistų nuomones, galima teigti jog ženklinant maisto produktus papildomais teiginiais „Be E“, „Jokių E“, „Be maisto priedų“ – klaidina vartotojus.

Gamintojai, norintys savo produktus ženklinti užrašais „Be E“, „Jokių E“, „Stop E“, „Be konservantų“, „Be saldiklių“ ir pan., privalo laboratoriniais tyrimais pagrįsti, kad konkretaus maisto priedo ar apskirtai jokių maisto priedų jų gaminamame produkte nėra.

Nors didžiausiais diskusijas šiuo metu kelia mėsos produktų ženklinimas, tačiau būtina pabrėžti, kad analogiški reikalavimai taikomi visoms maisto produktus gaminančioms įmonėms (pieno produktų, duonos, padažų ar gaivinančių gėrimų gamintojams).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba visus 2011-uosius tęs akcijos „Ar  „Be E“  tikrai yra be „E“ patikrinimus ir reguliariai tikrins įvairių maisto produktų grupių, kurių ženklinime yra apeliuojama į kokias nors išskirtines tų produktų savybes, atitiktį. Apie šių patikrinimų rezultatus bus nuolat informuojama visuomenė.

Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba