Apie vaistažoles ir vaistus

Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati).

Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia.

Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje būsenoje žmogus jaučiasi energingai ir niekuo nesiskundžia – skausmų jokių  nėra, endorfinai skiriasi gerai... Ši gyvenimo palaima tęsiasi iki tol, kol iš ląstelių viskas išteka, o tuomet viskas apsiverčia staiga – blinkt ant šono ir...

Tokiam žmogui pirmiausia reikia duoti membranas standinančių medžiagų ir atstatyti elektrolitų balansą.

Ir priešingai – jei ląstelės membranoje padidėja sočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa mažai pralaidi.

Tokiam žmogui pirmiausia reikia suskystinti membranas ir išvesti iš organizmo elektrolitų perteklių. Žmonės su tokiomis membranomis dažniausiai skundžiasi aukštu kraujo spaudimu.
Hipertonikų problemos neišsprendžiamos jokiais preparatais – kalcio kanalų blokatoriais (kurie dar daugiau sutrikdo širdies raumens darbą) ar kitokiais.  Hipertonikų problema tik elektrolituose ir membranų stovyje.

Kaip keisis situacija organizme šiais abiem atvejais, jei bus geriamos vaistažolės? Nors abiem atvejais ligos  simptomai panašūs –  pacientui gali skaudėti galvą, širdį, kraujo spaudimas gali šokinėti (kai kiauros membranos ir viskas išteka iš ląstelių, organizmas irgi kelia kraujo spaudimą – juk galvą maitinti tai reikia)...

Tie žmonės, kurie sako, kad jų spaudimas visą laiką žemas ir mano, kad tai yra jiems normalu – jie klysta, nes vėliau ar anksčiau ląstelių turinys pasikeis stipriai ne į gerąją pusę. Hipotonikai paprastai yra liesi – tokiai kūno masei aptarnauti kuriam tai laikui dar pakanka ir žemesnio spaudimo, jiems galvą skauda smilkiniuose, kaktoje, šiek tiek viršugalvyje, veidas pabalęs, kūnas svyruoja nuo menkiausio vėjelio... Dėl žemos kūno masės jų smegenys aptarnaujamos gerai, netgi per daug gerai – jie greitai ir gerai mąsto. Jeigu staiga padidėtų jų svoris – jų smegenys susprogtų, ypač streso metu. Jei toks hipotonikas prisigers dar vaistažolių, tai padidintas skysčio kiekis – tirpalas, atskies ir taip jau silpną organizmo elektrolitų tirpalą ir išpils elektrolitų likučius kartu su vaistažolėmis į unitazą. Reikalai nuo to tik pablogės.

Hipertonikams atvirkščiai – galvos skausmas pulsuojantis, lokalizuotas galvos užpakalyje.

Kad  bent šiek tiek nuspėti membranų ir elektrolitų reikalus organizme be prietaisų, galima stebėti savo šlapimą ir vizualiai. Jei jis primena vandenį – skaidrus, takus, neputojantis, vėsokas, beveik bespalvis, bekvapis tuomet  membranos  arba per daug standžios, arba per daug kiauros (ta stadija, kai viskas jau ištekėję ir nėra ką šalinti). Kai membranos per daug standžios ir negali organizmas šalinti per inkstus, tuomet ima šalinti per odą ir kvėpavimo takus (šie pacientai skundžiasi odos, sąnarių, kepenų, plaučių ligomis), jie daug prakaituoja, prakaito kvapas stiprus, nemalonus. Kodėl oda? Todėl, kad ji sugeba išvesti iš organizmo ne tik druskas, bet ir sunkiuosius metalus – per prakaito liaukas išmetami vandenyje tirpstantys junginiai, per riebalines liaukas – riebaluose tirpstantys. Inkstai sunkiųjų metalų negali išvesti. Todėl norint išvesti sunkiuosius metalus iš organizmo, kurie blokuoja mitochondrijų kvėpavimo grandines (žmogus, pilnas jų,  neturės energijos), reikia juos šalinti per odą, prakaituojant (pirtis  netinka, sunkieji metalai šalinami tik fizinio krūvio metu).

Ir atvirkščiai – šlapimas tamsus, sodrios spalvos, putojantis, karštas, klampus, kvapnus, drumstas, su „siūlais“ ar gleivėmis – membranos yra per daug pralaidžios, iš organizmo šalinami elektrolitai.

Sveiko žmogaus šlapimas periodiškai turi kisti iš vienos fazės į kitą, tiek paroje, tiek mėnesyje, tiek metuose. Užstrigimas kurioje nors fazėje rodo patologiją organizme.

Kai organizme elektrolitų trūkumas, greitai pervedus žmogų iš gulimos padėties į stovimą, pulsas ir abu spaudimai nekyla (toks žmogus turi vartoti jūros druskos).

Žmogaus organizmą, kuriame yra elektrolitų perteklius, greitai pervedus iš gulimos padėties į stovimą pulsas didėja žymiai, diastolinis kraujo spaudimas (atsakingas už kraujagyslių tonusą)  padidėja arba lieka tokiame pačiame lygyje, sistolinis pakyla (jei organizmas dar nenuvarytas) arba lieka toks pats (jei jau širdies raumuo nuvarytas). Tokiems žmonėms reikia gerti daugiau vandens (mažais gurkšneliais ir dažnai – tam, kad įsisavintų audiniai, o nebūtų pašalintas per inkstus). Negalima gerti dideliais kiekiais, nes sutins audiniai (blogiausia – jei sutins smegenys – joms tai plėstis nėra kur?)

Membranos tvarkomos vartojant sočiuosius arba polinesočiuosius riebalus.

Tuomet, kai bus sutvarkytos membranos, atstatyta teisinga elektrolitų sudėtis ir jų kiekis organizme, tik tuomet yra prasmė vartoti vaistažoles, kad galutinai suderinti medžiagų apykaitą.

Tikėtis efekto, kuris yra aprašytas vaistažolės aprašyme, gali tik tas, kurio membranos yra normalaus pralaidumo ir elektrolitų kiekis organizme normos ribose. Kitais atvejais rezultatas gali būti priešingas, nei tikėtasi.

Žinant šio straipsnio informaciją, ar ne keistai skamba užrašai „Dėl vaisto vartojimo pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“. Kuris vaistininkas ar gydytojas patarė kam nors prieš geriant vaistažoles ar vaistus išsiaiškinti membranų ir elektrolitų reikalus?

Šaltinis: www.homosanitus.lt