Bulves patartina valgyti ne kasdien

Vienas dažniausių prasidėjusios Gavėnios maisto produktų mūsų senoliams būdavo bulvės. Tačiau šiandien bulvių reputacija - prieštaringa. Štai Pasaulio sveikatos organizacija norintiesiems išvengti širdies ligų, vėžio ar diabeto rekomenduoja kasdien suvalgyti bent jau 400 g vaisių ir daržovių. Tačiau į šį sąrašą bulvės nepatenka? Tad argi jos taip jau blogai?

Pasak dietologų, mokslas pastaraisiais metais ieško nors kokių naudingų bulvių savybių. Šiuose šakniavaisiuose jie aptiko apie 60 įvairių medžiagų, tarp kurių yra ir vertingųjų. Visų pirma antioksidantų, bioflavonidų bei itin naudingos folio rūgšties. Taip pat paslaptingųjų kokoaminų, mažinančių kraujo spaudimą. Iki šiol jų buvo aptinkama tik keliose vaistažolėse, kurios naudojamos kinų medicinoje. Kol kas mokslininkai dar neišsiaiškino, ar bulvėse šios medžiagos yra pakankamai, kad ji teigiamai veiktų kraujagysles. Kita vertus, bulvės turėtų teigiamai veikti kraujo spaudimą, nes jose gausu kalio ir magnio. Beje, komponentai, mažinantys kraujo spaudimą, išgaunami iš bulvių krakmolo. Mokslininkai daro prielaidą, kad jie gali susiformuoti ir žmogaus organizme, virškinant bulves. Jeigu prielaida pasitvirtins, bulvės gali tapti dar vienu produktu, naudingu hipertenzija sergantiems žmonėms.

Bulvėse esantys baltymai, nors jų ir mažiau nei angliavandenių, yra labai kokybiški. Daug vertingesni nei sojoje, ankštiniuose ar kviečiuose esantys augaliniai baltymai. Pagal antioksidantų gausą jie prilygsta pieno baltymams.

Pasak dietologų, kokios medžiagos - naudingosios ar kenksmingosios - "paims viršų", priklauso nuo to, kaip bulvės bus pagamintos. Nuskustas bulves verdant jos praranda gana daug vitaminų ir mineralų, o jei jas dar ir perpjaunate pusiau, "praradimai" sudarys net apie 75 proc. Geriausia bulves gaminti - virti ar kepti - su lupyna. Bulvių lupyna ne tik apsaugo bulvę nuo naudingųjų medžiagų netekimo, bet ir pati ne ką mažiau jų turi. Beje, raudonose bulvėse antioksidantų daugiau nei baltose. Būtent jie bulvėms ir suteikia tokią spalvą.

Beje, bulvėse yra šiek tiek tam tikros rūšies krakmolo, kuris mažina apetitą, stabdo cukraus ir cholesterolio patekimą į kraują. Juo minta bakterijos, saugančios virškinimo traktą nuo kai kurių ligų. Tiesa, šio krakmolo kiekis bulvėse - tik 7 proc. viso šiose daržovėse esančio krakmolo kiekio. Tačiau jei išvirtas bulves atšaldysite, jo kiekis padidės dvigubai.

Tad valgyti bulves ar ne? Dietologai teigia, kad taip, bet saikingai ir ne kiekvieną dieną (tarkim, Gavėnios penktadienį). Ir aišku, rinkitės kuo sveikesnį jų pagaminimo būdą.