Ką reikia žinoti apie vaisius ir uogas?
Valgome ir mėgstame įvairius vaisius ir uogas, tik ar dažnai susimąstome, kokiomis svarbiausiomis medžiagomis pasižymi vieni ar kiti vaisiai?
Žinantiems priminsime, o ne nežinančius informuojame, kad:
Obuoliuose yra vitamino B, C, kalio, kalcio, geležies, fosforo, pektino. Pastarasis padeda kovoje su vėžiu.
Abrokosuose – daug B grupės vitaminų, silicio rūgšties, kalio, geležies. Geležis svarbi raumenų veiklai, įeina į kai kurių fermentų sudėtį, svarbi imunitetui.
Bananuose – mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Mineralinės medžiagos palaiko šarmų – rūgščių pusiausvyrą, dalyvauja susitraukiant raumenims, dujų apykaitoje, nervų sistemos veikloje, krešant kraujui, greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams.
Kriaušėse – karotino, kalio, kalcio, mangano, vaisių rūgšties, B grupės vitaminų, kurie yra būtini fermentų, greitinančių biochemines reakcijas organizme, veikimui.
Braškėse – eterinių aliejų, kalio, geležies, kalcio – būtino kaulams.
Mėlynėse – karotino, vitamino C, geležies. Karotinas yra būtinas vitamino A gamybai, saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, apsaugo odą nuo saulės nudegimų, padeda išlaikyti odos elastingumą, lėtina kataraktos vystymąsi, stiprina imunitetą.
Avietėse – magnio, geležies, fosforo, pektino. Magnis, tai mikroelementas, kuris aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą. Magnis svarbus taip pat kalcio ir vitamino C apykaitai. Mineralas palaiko normalų širdies ritmą, reguliuoja širdies nervų ir raumenų aktyvumą, atpalaiduoja kraujagyslių, virškinamojo trakto, tulžies pūslės ir latakų lygiuosius raumenis, saugo nuo aterosklerozės, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą, nervinių ląstelių mitybą.
Serbentuose – vitamino C, kalcio, fosforo. Vitaminas C yra pagalbininkas daugelyje kitų organizmo funkcijų, nes jis dalyvauja kolageno gamyboje, kuris yra itin svarbus kraujagyslėms, kremzlėms, kaulams palaikyti. Taip pat, padeda organizmui apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų. Be to, vitaminas C yra labai svarbus energijos šaltinis, taigi, itin svarbus sportuojantiems ne tik atsikratyti nuovargio, bet ir tapti žvalesniems.
Vyšniose – geležies, magnio, kalio, kalcio, B grupės vitaminų. Kalis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Žmogaus organizme yra apie 140 g gryno kalio (moterų organizme – apie 100g).
Apelsinuose – C, E, B grupės vitaminų. E grupės vitaminas – svarbus antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.Vitaminas E neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus, nes sumažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.
Persikuose – A, B, C grupės vitaminų, geležies, magnio, kalio ir cinko. Cinkas – būtinas visų žmogaus organizmo ląstelių funkcionavimui. Jo trūkumas gali tapti epilepsijos, šizofrenijos ir kitų psichinių ligų, bendro organizmo nuovargio, alergijos, diabeto, prostatos adenomos, kataraktos, kurtumo, širdies, virškinimo sistemos, odos ir akių ligų, pakitimų burnos gleivinėje priežastimi. Cinkas dalyvauja daugiau kaip 200 organizmo fermentų aktyvavime, nukleorūgščių (DNR ir RNR), baltymų sintezėje ir hormonų apykaitoje (ypač lytinių hormonų), tiesiogiai veikia audinių ir skeleto kolagenus, gerina regą.
Slyvose – B grupės vitaminų, vitamino C, kalio, vario, pektino. Varis yra būtinas daugeliui žmonių gyvybinių funkcijų palaikymui. Kaip ir geležis, varis prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi.
Bruknėse – B grupės vitaminų, vitamino C, geležies, magnio.
Svarainiuose – vitamino C, fosforo, geležies, pektino, folio rūgšties, kalcio. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleorūgščių sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose.
Rabarbaruose – magnio, fosforo, kalio, geležies, jodo. Fosforo junginiai veikia genetinės informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, greičiau susergama rachitu, kraujagyslių ateroskleroze, jaučiamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.
Agrastuose – B grupės vitaminų, vitamino C, kalcio, pektino.
Vynuogėse – C, B grupės vitaminų, kalio.
Citrinose – vitamino C, geležies, kalio, fosforo.
Populiariausi receptai šią savaitę
- Sočios salotos su vištiena, ryžiais ir daržovėmis
- Nekeptas šokoladinis sūrio tortas (Cheesecake)
- Gardusis Beatos draugės Vilmos trupininis obuolių ir varškės pyragas
- Skanūs krepšeliai "Sniego pasaka"
- Greiti vištienos kąsneliai
- Moliūgų sriuba su maskarponės sūriu
- Kakavinis varškės pyragas su kondensuotu pienu
- Sausainiai "Bučinukai" su varške ir cinamonu
- Labai paprastas ir skanus obuolių pyragas
- Jogurtinis tortas su vaisiais
Komentarai