Bruknė — erikinių šeimos visžalis šakotas 8—25 cm aukščio krūmelis. Jo lapai stori, odiški, elipsiški, žiedai smulkūs, baltai rožiniai, susitelkę nusvirusiomis kekėmis. Vaisiai — rutuliškos raudonos rūgštokos uogos. Žydi gegužės—birželio, vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Bruknė — viena populiariausių, ypač šiaurinių rajonų, uogų. Vaisiai turi iki 7% cukraus, apie 2,3% organinių rūgščių, glikozido vakcinino, vitamino C, provitamino A, ląstelienos, pektininių, rauginių ir kitokių medžiagų. Be kitų organinių rūgščių bruknėje yra antiseptiškai veikiančios benzoinės rūgšties. Dėl to bruknės uogos atsparios puvimui, jos gerai laikosi žalios ir virtos. Uogos paprastai valgomos šviežios. Nemaža jų perdirbama. Iš bruknių daroma uogienė, džemai, marmeladas, marinatai, sultys, sirupai, gira ir vaisių gėrimai, saldainių įdaras. Ilgesniam laikymui namų sąlygomis uogos konservuojamos cukruje arba džiovinamos. Uogos vartojamos marinavimui ir mirkymui. Jų dedama į dietinius valgius. Bruknės labai tinka nuo avitaminozių. Valgomos šviežios, konservuotos cukruje ir mirkytos uogos arba geriamas bruknių morsas. Bruknių morsas gaminamas taip pat kaip ir spanguolių. Morsas bei uogų vandens antpilas yra labai gera priemonė karščiuojančių ligonių troškuliui malšinti. Be to, antpilas šiek tiek paleidžia vidurius. Žalias, virtas ir mirkytas uogas rekomenduojama valgyti, sergant gastritais su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu. Jos labai gerai varo šlapimą, todėl gali būti vartojamos nuo įvairios kilmės pabrinkimų. Uogos ir jų sultys mažina kraujospūdį. Džiovintų uogų nuovirą ir arbatą liaudies medicina vartoja nuo peršalimų, reumato ir podagros. Tam per dieną reikia suvalgyti apie 3 stiklines šviežių ar mirkytų uogų. Liaudies medicina vartoja ir žydėjimo metu surinktus bruknių lapus. Lapus dažnai pažeidžia grybelis, nuo jo lapai susisuka ir tampa balsvai raudoni. Tokie lapai gydymui netinka. Lapai turi glikozido arbutino (iki 7%), flavonolio .(iki 0,6%), hidrochinono, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C ir provitamino A. Tokia biologiškai aktyvių medžiagų gausa lemia jų įvairiopą naudojimą. Džiovintų lapų antpilai ir nuovirai varo šlapimą, turi antiseptinių ir sutraukiančiųjų savybių. Jais dažnai gydomi viduriavimai ir skalaujama gerklė, prasidėjus anginai. Be to, jais gydoma tulžies ir inkstų akmenligė, podagra, avitaminozė. Šiek tiek lapų ir uogų nuoviro duodama vaikams, kai jie naktį nelaiko šlapimo. Tačiau tokio gydymo efektyvumas dar nepatikrintas. Bruknių lapai šiek tiek gydo diabetą, o bruknių lapų nuoviras laikomas vienu geriausių liaudies vaistų nuo reumato. Jam gaminti imama 1 arbatinis šaukštelis lapų ir 2 stiklinės vandens. Nuoviro rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2—4 kartus per dieną 1—1,5 mėn.