Pietų Amerikos vakarinėje dalyje esanti Peru visada asocijavosi su mistiškuoju Maču Pikču (Machu Picchu). Begalė legendų apie prarastąjį inkų miestą ir paslaptingai iš jo dingusius gyventojus visada buvo viena iš priežasčių aplankyti šią spalvingąją šalį.

 

Machu Pikchu (nuotr. National Geography)

 

Spalvingoji šalis

 

Taip vadinti Peru galima ne vien dėl jau minėto Maču Pikču, tačiau ir dėl jos istorijos, kuri turėjo didelę įtaką tokiam šalies įvaizdžiui, koks jis yra dabar. Kelis šimtmečius Peru, kaip ir beveik visa Pietų Amerika, buvusi Ispanijos kolonija, ir dabar turi daug Ispaniškos kultūros palikimo: tekstilė, temperamentas, gyvenimo ritmas, kulinarija ir, be abejonės, ispanų kalba. Vis tik Peru čiabuviai (isp. pueblos indígenas), kurie sudaro didžiausią etninių grupių dalį (45%), išlaikė Peru išskirtinumą. Ryškūs tautiniai drabužiai ir šokiai (Marinera Norteña), tradicijos – tai tikrai spalvingas ir autentiškas Peru „paveikslas“.

 

Tautiniai drabužiai

 

Vandenyno gaiva lėkštėje 

 

Keliaujančiųjų vienas iš pagrindinių šalies pažinimo džiaugsmų yra šalies virtuvė. Ispanams iš Europos atvežus citrusinius vaisius, buvo vieno visiems jau gerai žinomo užkandžio, pavadinimu Ceviche, sukūrimo pradžia. Ceviche, gaminamas iš žalios žuvies, marinuotos laimo sultyse, patiekiamas su svogūnais ir čili pipirais, yra populiarus patiekalas ne tik Peru, bet ir Centrinėje bei kitose Pietų Amerikos šalyse, tokiose kaip Kolumbija, Ekvadoras, Panama, Gvatemala ir kitose. Ceviche – tai ne tik puiki vakarienės pradžia, tačiau ir gaivus vasaros užkandis pietums. O pietūs būtini Ramiojo vandenyno pakrantėje.

 

Ceviche

 

O gal jūrų kiaulytės?

 

Vienas iš egzotiškų pagrindinių Peru patiekalų yra Cuy. Nežinia, ar šis patiekalas buvo sugalvotas gąsdinti turistus, kaip ir Filipinų Balut (viščiuko embrionas), tačiau Cuy (kepta jūrų kiaulytė) yra dažnas Peru patiekalas, kitaip dar vadinamas „Peruietiškos dietos patiekalu“. Nors Cuy ir nėra įprastas nei mūsų skrandžiams, nei suvokimui, vis dėlto tai yra Peru kultūros dalis, kurią netgi pats Leonardo da Vinci pavaizdavo savo paveiksle „Paskutinė vakarienė“. Paveikslo repliką galima pamatyti Peru esančioje Santo Domingo (kitaip dar vadinamoji Cusco) katedroje.

 

Santo Domingo katedra

 

Uosto paukštis

 

Pisco – tai miestas, esantis Peru Ica regione. Jame auginamos vynuogės Pisco gėrimo (vynuogių brendis) gamybai, kuris iš uosto buvo eksportuojamas į įvairias šalis. Quechuan kalba (Pietų Amerikos gimtoji kalba), dar žinoma, kaip runa simi (žmonių kalba), šio gėrimo pavadinimas reiškia paukštis. Bene populiariausias alkoholinis kokteilis Pisco Sour, gaminamas iš vynuogių brendžio, yra tipiškas Pietų Amerikos virtuvės gėrimas, kurio pagrindinės sudėtinės dalys yra Pisco, laimo ar citrinų sultys, sirupas, ledukai ir kiaušinio baltymai. Kokteilį sukūrė amerikietis barmenas Victor Vaughen Morris beveik prieš šimtą metų (1920m.). Nors Čilė ir Peru nuolat ginčijasi, kurios šalies Pisco sour yra nacionalinis gėrimas, akivaizdu, kad Peru kol kas laimi. Pirmiausia dėl to, kad vynuogės, iš kurių gaminamas brendis, buvo dar XVIa. atvežtos iš Ispanijos į Peru. Antra, Peru kiekvienais metais, pirmąjį vasario šeštadienį, gėrimo garbei rengia nacionalinę šventę. Kiekviena Pietų Amerikos šalis turi nuostabių kokteilių, gaminamų iš vynuogių brendžio ir įvairiausių sudėtinių dalių (kokoso lapų, sulčių, vaisių), ir visi jie yra ypatingi.

 

 

Spalvingą ir ypatingą Peru būtina pamatyti. O jei Pietų Amerika kol kas nėra pažymėta Jūsų kelionių žemėlapyje, ČIOP ČIOP kviečia pažymėti Peru savo MENIU ir jau Liepos 2d. kartu sušokti Marinera Norteña Žvejų g. 2, Vilniuje. Daugiau informacijos www.ciopciop.lt.